miglotumas

miglotùmas sm. (2) → miglotas: 1. Vasaros saulės malonumą tegalime įvertinti, tik atsitraukę į pavasario miglotumą ar net į žiemos tamsumą Vaižg. 2. Pesimistinės nuotaikos, kurių gausu buvo jauno poeto eilėraščiuose, darbo žmonėms buvo nesuprantamos dėl savo abstraktumo ir miglotumo (sov.) rš.